Jurgiui Bendaravičiui, Kalvarijos Santaikos sūdo voznui (šaukoliui), kelis atvejus prisisapnavo, esąs pas žydą skryniuoj paveikslas, idant eitų, išpirktų ir pastatytų Deivoniškių sodžiaus dauboje kryžių, užkabytų, tai būsęs didelė pagelba. Paklausė J. Bendaravičius sapno, atrado pas žydą Panelės Švenčiausios abrozą ir, kaip buvo per sapną įsakyta, pastatė dauboje, gale savo brolio šniūro, netoli Sūduonios tilto, kryžių, užkabino apačioj mūkelės tą paveikslą.

Tankiai paskui J. Bendaravičius atsilankydavo pas minėtą kryžių, atsiveždavo pyragaičių ir kitokių skanumėlių, su kuriais viliodavo vaikus pas naują kryžių. Ten liepdavo vaikams pasimelsti (pas kryžių) ir apsiprausti arba atsigerti iš šaltinuko palei kryžių.

Netrukus motinos užtėmino, kad vaikai, kurie pirma sirgo, greit visi pasveiko. Pradėjo žmonės ir iš toliau gabenti sergančius vaikus ir suaugusius ligonius.