Kirsnõs žmogùs, vienas seniausių dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojų. Jo kaukolė kartu su mezolito dirbiniais aptikta Kirsnos upėje (Kamšuose, Raudenio valsčius, Marijampolės apskritis). Kaukolę aprašė J. Žilinskas (1931), pakartotinai – estų antropologė K. Mark (1954), antropologinę rekonstrukciją atliko Vytautas Urbanavičius. Kirsnos žmogus (kaip ir Turlojiškės žmogus) priklauso vėlyvajam bronzos amžiui, kaukolė datuojama 895–55 prieš Kristų. Kirsnos žmogus – pagyvenęs vyras masyvia dolichokranine smegenine, siauru ryškiai vertikaliai ir horizontaliai profiliuotu veidu, išsišovusiu tarpantakiu, vidutinio pločio nosimi su labai išvešėjusiu balneliu. Šio žmogaus kraniologinės ypatybės svarbios Lietuvos gyventojų biologinės istorijos tyrimams.