Trečiojo dešimtmečio pradžioje miestas išliko daugiatautis ir daugiakultūris. 1923 m. statistikos duomenimis, mieste gyveno apie 56 proc. lietuvių, 27 proc. žydų, apie 9 proc. lenkų, beveik 6 proc. vokiečių, 1,5 proc. rusų ir 1 proc. kitų tautybių gyventojų. 1939 m. Kalvarijoje užfiksuota 1000 žydų. Centrinėje Prekybos gatvėje gyvenusių žmonių daugumą sudarė žydai, kurie rūpinosi Kalvarijos atkūrimu, kultūriniu ir politiniu gyvenimu, ekonomikos ir verslo plėtojimu. Prekybos gatvėje įsikūrę žydai padėjo formuotis šio krašto ekonominiam, kultūriniam, politiniam centrui. Prekybos (Laisvės) gatvėje 3-4 dešimtmečiais 80 proc. visų veikusių įmonių, parduotuvių, sandėlių priklausė žydams.

Vienas didžiausių objektų greta Turgaus aikštės buvo vadinamas ,,kromais“. 1827 m. M. Tryniževskis suprojektavo plytinius parduotuvių pastatus, kitaip žinomus kaip „Žydų prekybos kioskai“, vėliau vadinti ,,kromais“. Iki Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918 m.) visos čia esančios parduotuvės priklausė žydams, tačiau jau po pastato atstatymo (XX a. 3 dešimtmetis) jame buvo ir kitataučiams priklausančių įmonių. Pastate tilpo ir veikė 24 smulkiojo verslo krautuvės, pavyzdžiui, lietuvės A. Maceikienės arbatinė, vokiečio V. Kimerio šaltkalvio paslaugos, žydo S. Nombergo skardos dirbinių gamyba ir kt. Matome stereotipo, jog mažuose miesteliuose verslą išskirtinai valdė žydai, paneigimą. Šiuo metu šis pastatas neišlikęs – buvo nugriautas ir iš jo plytų pastatyta ir dabar tebeesanti bažnyčios tvora.