Daugelis iš mūsų Kalvarijos (Jungėnų) geležinkelio stotį žino kaip ramią stotelę linijoje Kazlų Rūda–Šeštokai, pro kurią šiandien į Suvalkus skuba modernūs traukiniai. Tačiau šie bėgiai saugo kur kas gilesnę, skaudesnę mūsų krašto istoriją.

Ši vieta yra skausmo ir vilties liudininkė. 1941–1953 metais iš Jungėnų geležinkelio stoties, rietėjo vagonai, veždami šimtus mūsų krašto šviesuolių, ūkininkų ir vaikų į nežinią – Sibirą. Iš Kalvarijos 1948 m. išvežtos 123 šeimos, 1949 m. – 166 šeimos.

Stoties perone rymantis kryžius-paminklas – gyvas priminimas mums, ateities kartoms, apie laisvės kainą ir mūsų protėvių stiprybę. Kasmet birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, ši erdvė atgyja rimtimi ir bendryste: uždegamos atminties žvakutes, padedamos gėlės ir tylos minute pagerbiami tie, kurie iškeliavo į tremtį ir negrįžo.