Nors pirmoji Kalvarijoje fotoateljė jau žinoma 1899 m., kurioje dirbo Abelis Zilberšteinas, bet nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu centrinėje Prekybos / Laisvės gatvėje buvo įsikūrusios fotografų studijos, kurių meistrų dėka profesionaliai užfiksuotas miesto gyvenimas ir jo gyventojai, pastarųjų apranga, tradicijos. Šioje gatvėje fotoateljė priklausė žydams – I. Mirlinui, M.Vigderavičiui, Z. Rozentaliui.

Seniausia žinoma M. Vigderavičiaus pokarinė fotografija datuojama 1921 m. Šio fotografo ateljė buvo Prekybos (vėliau Laisvės) g. 9. Prasidėjus II-ajam pasauliniam karui ši miesto dalis buvo visiškai sugriauta, tad dabar tai parko teritorija. Ateljė buvo įsikūrusi antrame namo aukšte. Nors ir būdamas brandus, M. Vigderavičius fotografavo iki pat 1941 m. rugsėjo mėn., kai buvo sunaikinta Kalvarijos žydų bendruomenė. Emanuelis (Manulis), kurio tėvai buvo Shabsie Shabtai ir Sheina Mari, vedė Khavą Evą, Nechomo dukrą. Greta M. Vigderavičiaus šeimos, tame pačiame name gyveno Čadošai (Cados) – Mendelis (Shaul) Čadošas, parduotuvės savininkas, vertėsi dažų ir apmušalų prekyba, buvo vedęs Malką Vigder (Vigderavič), jų vaikai Moišė ir Taiba Penina, Abraomas gyveno Laisvės g. 9. Heršlis Aerovas buvo vedęs Bašą Vigder (Vigderavič), šeimai 1915 m. gimė sūnus Mošė. Visos trys šeimos – Vigderavičiai, Aerovai, Čadošai žuvo Holokausto metu.

Greta M. Vigderavičiaus fotoateljė buvo įsikūręs dar vienas fotografas – Isidorius Iseras Mirlina, jis veiklos ėmėsi apie 1930 m. ir 1931-aisiais atidarė savo ateljė. Šį jauną, perspektyvų fotografą pamėgo Kalvarijos gyventojai, ypač moksleiviai. I. Mirlino ateljė populiarumą rodo gausybė išlikusių nuotraukų, kuriose užfiksuoti mokiniai, Kalvarijos miesto panorama, apylinkės. Fotografijose išlikę beveik visi žinomiausi to meto Kalvarijos miesto vaizdai, įvairios religinės ir tarptautinės šventės, eisenos, paradai. Meistro I. Mirlino fotoateljė buvo Prekybos (Laisvės) gatvėje Nr. 13. I. Mirlinas, kaip ir jo šeima, žuvo 1941 m. Holokausto metu. Tarp žuvusių sutinkame Fanią Tziporą (gim. 1883 m., Balstogėje), ištekėjusią už Natano, jų sūnūs Hertzą (gim. 1911 m.) ir Isserą (gim. 1910 m.), jo žmoną Sarą bei jų sūnus Nataną, apie artimųjų žūtį liudija Isero Mirlino brolis Ichakas.

1921 m., kaip ir M. Vigderavičius, tik gerokai arčiau Turgaus aikštės, savo fotoateljė atidarė Z. Rozentalis, gimęs 1895 m. ir pavadino „Naujoji fotografija“, kaip priešpriešą M. Vigderavičiaus ateljė, norėdamas išskirti savosios naujumą ir modernumą. Z. Rozentalio ateljė buvo Prekybos (vėliau Laisvės) g. 45. Šis fotografas taip pat savo fotografijas žymėdavo rašaliniu spaudu. Jis taip pat žuvo nacistinės okupacijos metu.