Muziejus > Asmenybės > Romanas Plečkaitis (1933–2009)

Romanas Plečkaitis (1933–2009)

Romanas Plečkaitis - Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, lietuvių filosofas, logikas, filosofijos istorijos tyrinėtojas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Gimė 1933 m. rugpjūčio 11 d. Kalvarijoje. Mirė – 2009 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Biografija

Baigė Kalvarijos gimnaziją, tačiau dėl lėšų stygiaus negalėjo siekti aukštojo išsilavinimo. Įsidarbino vietiniame laikraštyje korektoriumi. Po vienerių metų įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, kuriame studijavo logiką ir psichologiją. 1956 m. Romanas Plečkaitis studijas baigė aukščiausiais balais ir tapo instituto dėstytoju, kuriuo išbuvo iki 1963 m. Būdamas dėstytoju daug dėmesio skyrė mokslinės kvalifikacijos kėlimui. Dėmesys filosofinėms idėjoms jį paskatino rengti mokslų daktaro disertaciją. Jaunajam mokslininkui tuometinėje aplinkoje buvo ne itin palankios sąlygos moksliniams tyrimams. Nemažą įtaką R. Plečkaičiui padarė jo disertacijos vadovas Europos masto mokslininkas, filosofas Vosylius Sezemanas. Jis paskatino Romaną Plečkaitį domėtis Lietuvos filosofijos istorijos raida. Romaną Plečkaitį ypač domino scholastinė logika, kurios pagrindu jis 1963 m. apgynė filosofijos kandidato disertaciją „Scholastinė logika ir jos žlugimas Lietuvoje“ (mokslo laipsnis nostrifikuotas į daktaro) ir tapo vienu iš Lietuvos filosofijos istorijos sisteminių tyrimų pradininkų XX a.

Tais pačiais metais Romanas Plečkaitis pradėjo dirbti Vilniaus universitete. 1968 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją "Filosofija Lietuvos mokyklose XVI–XVIII amžiais" (nostrifikuota į habilitacijos laipsnį), o 1971 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1975 m. profesorius publikavo monografiją „Feodalizmo filosofija Lietuvoje“, kuri 1977 m. įvertinta LTSR valstybine premija. 1979 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

Nuo 1969 m. R. Plečkaitis taip pat dirbo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute. 1990–2003 m. jis buvo šio instituto tarybos pirmininkas ir Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vadovas, be to, dirbo Vytauto Didžiojo universitete (1991–2002). 1991–1995, 1996–2000, 2001–2005, nuo 2006 m. Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys ekspertas. 1993–1999 m., 2003–2008 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. 1995 m. Lenkijos Menų ir mokslų akademijos užsienio narys. 2006 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2009 m. Krokuvos jėzuitų universitetas Ignatianum suteikė Garbės daktaro vardą.

Žmona Birutė Plečkaitienė (Markevičiūtė) - bibliotekininkė, dukra Milda Plečkaitytė baigė VU chemijos fakultetą, fizinių mokslų (biochemija) daktarė.

Mokslinė veikla

Romanas Plečkaitis tyrinėjo Lietuvos filosofijos istorijos, logikos, visuotinės filosofijos istorijos, etikos problemas. Paskelbė 5 monografijas, per 100 mokslo darbų, 30 mokslo populiarinimo straipsnių, 200 straipsnių enciklopedijose. Darbai spausdinti anglų, vokiečių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir bulgarų kalbomis.

Profesorius intensyviai darbavosi versdamas ir parengdamas spaudai filosofijos istorijos šaltinius. Jis vertė I. Kanto veikalus, taip pat Petro Ispano (Logikos traktatai, Vilnius, Pradai, 2002), F. Bacon'o (Naujasis organonas, Vilnius, Margi raštai, 2004), Tomo Akviniečio (Filosofijos traktatų rinktinė, Vilnius, Margi raštai, 2009) J. Locke‘o, B. Spinozos (Etika, Vilnius, Pradai, 2001), Jono Pauliaus II (K.Wojtyła. Asmuo ir veiksmas, Aidai, 1997; K.Wojtyła. Meilė ir atsakomybė, Vilnius, Alka, 1994) ir kitų mąstytojų darbus. Be visuotinės filosofijos klasikų, Romanas Plečkaitis didelį dėmesį skyrė Lietuvos filosofinio palikimo publikavimui – jis iš lotynų kalbos vertė Lietuvoje dirbusių scholastų darbų fragmentus bei J. Sniadeckio (Filosofijos darbai, Vilnius, Margi raštai, 2007), A. Daugirdo (Logika, pažinimo teorija, moralės filosofija, Vilnius, Margi raštai, 2006), K. Narbuto (Raštai, Vilnius, Mintis, 1989) veikalų rinktines. Yra veikalo "Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai" (VUL, 2009) bendraautorius.

I. Kanto vertimai:

Prolegomenai, Vilnius, Mintis, 1972, 1993

Praktinio proto kritika, Vilnius, Mintis, 1987

Grynojo proto kritika, Vilnius, Mintis,1982,1996

Sprendimo galios kritika, Vilnius, Mintis, 1991

Grynojo proto kritika, Vilnius, Mintis, 1996

Religija vien tik proto ribose, Vilnius, Pradai, 2000

Antropologija pragmatiniu požiūriu (kartu su R. Rybeliene), Vilnius, Margi raštai, 2010.

Svarbesni R. Plečkaičio veikalai:

Tolerancija. Vilnius, 1998.

Logikos įvadas, Vilnius, Mintis, 1968, 1978

Logikos pagrindai. Vilnius, 2004.