Muziejus > Asmenybės > Jonas Pajaujis (1920–2000)
Jonas Pajaujis (1920–2000)
Pajaujis Jonas gimė 1920 m. sausio 6 d. Zubrių kaime (Marijampolės vlsč.) dabartinėje Kalvarijos savivaldybėje.
1938 m. baigė Marijampolės gimnaziją.
1939–1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1940 Kauno universiteto) Technikos fakultete statybą ir architektūrą. Buvo studentų Ateitininkų valdybos narys.
1940–1941 m. dalyvavo pasipriešinime sovietinei okupacijai, 1941 Birželio sukilime, buvo Lietuvių aktyvistų fronto narys.
1942–1944 m. – antinacinio pasipriešinimo dalyvis, pogrindinio Lietuvių fronto narys.
1944 m. buvo Vietinės rinktinės štabo 3-iojo skyriaus viršininkas. Gestapo suimtas ir kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje netoli Gdansko.
1945 m. gegužės mėn. evakuojant kalinius iš stovyklos išlaisvintas britų kariuomenės. Švedijos Raudonojo Kryžiaus perkeltas į Kopenhagą, iš kur atvyko į Švediją.
1948–1949 m. globojo atvykusius iš Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotinius J. Lukšą (slapyvardis Skrajūnas), K. Pyplį (Audronis), padėjo jiems užmegzti ryšius su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu, pats dalyvavo 1948 m. Liepos 7–9 d. Baden‑Badeno pasitarime.
1949–1950 m. buvo pasirengęs kaip desantininkas išvykti į okupuotą Lietuvą.
1951–1972 m. – Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Švedijoje buvo Lietuvių draugijos, Lietuvių Baltiska Humanistiska Förbundet valdybos, 1947–1948 m. – periodinio leidinio Pragiedruliai redakcijos, nuo 1958 m. – Pabaltijiečių komiteto, Pavergtųjų Tautų atstovybės narys.
Dirbo architektu: suprojektavo keliasdešimt administracinių pastatų, bankų, ligoninių Stokholme ir kitur.
1971–2000 m. gyveno Gotlande, parengė šios salos istorijos paminklų atnaujinimo projektų.
1989 m. rugpjūčio mėn. Gotlande surengė Lietuvių fronto bičiulių 36 Europos lietuvių studijų savaitę; pirmą kartą čia dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos komunistų partijos atstovai, kurie su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais pasirašė Gotlando komunikatą (J. Pajaujis buvo vienas jo sumanytojų ir redaktorių).
Mirė 2000 m. rugsėjo 4 d. Gotlande, palaidotas Kalvarijoje.
Jonas Pajaujis parašė straipsnių, atsiminimų iš pasipriešinimo veiklos, sukūrė vaizdo pokalbių. J. Pajaujo biblioteka ir dalis archyvo nuo 2004 m. saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Šaltiniai:
